- Mes sapnuojame tiek aktyviojo (intensyviai juda akys), tiek pasyviojo miego metu. Galima teigti, kad nėra nė akimirkos, kad miegodami nesapnuotume.
- Mokslininkams dar nepavyko išaiškinti 1998 metais daryto experimento, kurio metu paaiškėjo, jog ryški šviesa nukreipta į žmogaus kelio nugarinę pusę iškraipo miego bioritmą.
- Mokslininkai įrodė, kad Černobylio katastrofa yra susijusi su miego sutrikimais.
- Triukšmas miego metu, ypač pirmosiomis ir paskutiniosiomis valandomis, yra pavojingas žmogaus imuninei sistemai, net jei jis ir nepabunda.
- Antys turi neįprastą gebėjimą: jei jos jaučia pavojų, jos sugeba balansuoti tarp miego ir budrumo užmigdydamos pusę smegenų, o kitą pusę palikdamos aktyvią.
- 10% knarkiančių žmonių turi kvėpavimo sutrikimą, dėl kurio "praranda" apie 300 įkvėpimų per naktį ir kuris padidina riziką gauti širdies smūgį ar insultą.
- Paaugliams reikia daugiau miego, nei suaugusiems. 10 valandų yra optimalu, lygiai taip pat, kaip mažiems vaikams, kai tuo tarpu 25-55 metų žmogui vidutiniškai pakanka 8 valandų miego.
- Manoma, kad moterims reikia bent valandos daugiau miego, nei vyrams. Miego trūkumu taip pat aiškinamas didesnis jų polinkis į depresiją.
- Žmonės miega apytiksliai 3 valandomis mažiau nei kiti giminingi primatai. Palyginimui pateikiamas gyvūnų miego laikas: šikšnosparniai - 20; liūtai - 13,5; laboratorinė žiurkė - 13; katės - 12,5; babuinai - 9,5; žmogus - 8; banginiai - 5,5; Azijos drambliai - 3; stirnos - 3; žirafos - 2 valandas per parą.
Laukite dar įdomesnių faktų apie miegą...
Saldžių sapnų ir ypatingo miego....
Labai įdomu:)
AtsakytiPanaikinti